Monday, January 30, 2012

BENJAMIN J. CAYETANO, KANDIDATO A PARA MAYOR ITI HONOLULU, HAWAII

POLITIKA ITI HAWAII 2012


Dati a Gobernador Iti Hawaii, Kandidato a Para Mayor iti Honolulu

Amado I. Yoro

Itoy a kasapa iti apagtapog pay la iti tawen 2012, kas iti pulso ken karasakas tit ay-ak ti politika, agpadlawen dagiti kadaraan nga agkandidato para kadagiti masnop a puesto iti man siudad ken estado.

Kinapudnona, eleksion nasional ita a tawen iti America. Agpabotos dagiti kandidato para presidente ken bise. Ita a sursuratenmi daytoy, Enero 30, 2012, kapangel ti kampania dagiti kandidato a republikano a papili a presidente a sumango ken ni agdama [ken adda labitna a mailayon] a presidente Barack Obama.
Ti adatna, wenno imasna, agpipinnadakesen dagitoy a republikano maigapu iti buis, kuarta, liderato wenno etiko.

Hawaii Pinoy Power ?

Adda Pinoy power iti Hawaii. Napaneknekanen uray pay kadagiti napalabas a dekada kas nangrugi idi 1954 a pannakabotos ti umuna a Filipino, Ilokano a tubo ti Salindig, Vigan, Ilocos Sur, Peter A. Aduja, abogado iti teritoria ti Hawaii.

Nangrugin kadayta a tawen a limtaw dagiti aspirante kadagiti nadumaduma a pagsaadan iti elektibo a puesto, basta no adda eleksion, adda latta kadaraan a kumandidato, kas gagangay, ti basingkawel ti politika ket adda latta dagiti mapaay, ngem adda met dagiti mapagasatan.

Konsehal, representante, senador, mayor, ket iti Hawaii, gobernador ti kangatuan a saad elektibo. Ni dati a gobernador Benjamin Jerome Cayetano iti nakagun-oden dayta a saad idi 1994-2002.

Adu a kadaraan ti adda kadagiti nadumaduma a pagsaadan ita, mairaman iti gobierno, politika, edukasion, siensia, engineering, media, negosio, kpdy.

Paset ti artikulok a “QUO VADIS FILIPINOS” idi Oktubre 18, 2002, daytoy:
Kalpasan daytoy nga eleksion, kastoy:

Padasentayo nga ipasdek daytoy a pampanunot a mabalin a 15-40 a tawen manipud ita, possible nga adda mapataudtayo a sumaruno a gobernador a Filipino.

Ngata? Kadi?

Mano a tawen a tinubay ni Filipino ti maysa a gobernador? 1906 1946 (40 years) awan. 1954-1956 idi damo a sumrek ni Filipino iti politika ket nabotosan nga umuna a representante iti Teritorio iti Hawaii ni Atty. Peter Aduja. Ket ni ibagatayo a 1954-1994,(40 years met) ditan a namuli ti arapaap ni Filipino a mangtubay ti gobernador a Filipino Ket no sublian ti daladal wenno dana ti politika, adun dagiti nagbalin a kameng iti lehislatura kabayatan dayta. Ngem padasentayo a bukitkiten ti 1972 a nangrugian ni Apo Cayetano kalpasan a nalpasna ti abogasia(by self-help) iti US Mainland, nagsubli ditoy ket nagbalin nga aktibo iti UFCH kas legal adviser. Community involvement. UFCH ken OFCC ti masarsarita a kadakkelan a grupo Filipino.

Ita, mangkitatayo man iti maysa wenno 10 a kangrunaan a lallaki wenno babbai iti komunidad a naigamer met iti komunidad..Adda la ketdi maipudosantayo ditoy a nalaus iti panagayatna nga agserserbi iti komunidad. Saan met ngata a dakes no maysanto nga imigrante ti umuna a mabotosan kadagiti masanguanan iti nagbaetan iti 15-40 manipud 2006, ti sangagasut a tawen iti sentenario ti imigrasion a Filipino.

No sumarem no mano a tawen sa maysa manen a kadaraan ti gobernador: kalpasan ti 100 anniversary celebration, agbilangtayo iti 18-40 a tawen. Atiddog kunatayo, ngem saan kadi nga at-attiddog no mangrugitayo nga agbilang iti 1906?

Ambisioso a pattapatta politika ni Ka Amado:

Tawen 2016-2040 – Mabalin a mapasamakto ti kastoy:

* Sabali a gobernador a Filipino, ken, mabalin nga imigrante

* 7 up to 13 a Filipino a senador

* 15 up to 22 a Filipino iti House of Representatives

* 3 up to 5 Honolulu councilors

* a Filipino mayor uray ania nga isla iti man Big Island, Maui ken Kauai, Honolulu

* ad-adu a hues ken abogado

* Filipino a Chief of the Supreme Court

* Number One Ethnic group ti Filipino with a 220,000 to 300,000

Ania ti Pagibasaran?: imigrasion gapu ta adun dagiti maukagan a petision ti kameng ti pamilia, panagasawa iti bukod a puli wenno iti sabali a puli(intermarriage), umadu ti annak, umadu ti agbalin a sitisen, umadu ti agbalin a propesional, ken agiray iti negosio ken politika ken gobierno. Sumirsirib ni Filipino kalpasan ti sentenario. Apay? Mabalin a tapno litupanda wenno artapanda ti napalabas a pakasaritaan ni Filipino iti umuna a sangagasut a tawen ti panawen ti sakada ken plantasion.

Panaglupos. Panagdur-as iti propesion, identidad, kultura ken etniko. Daytoy ti makuna a silpo ti henerasion – baro a siglo


Ti etniko Filipino itan ti maikadua a kadakkelan ti bilang ti populasion iti Hawaii kas impasimudaag ti kaudian a sensus a naipablaak iti warnakan.

Filipinos in Hawaii US Census Population boom for Latinos and Filipinos in Hawaii
Hawaii is already known as a melting pot, but our diversity is expanding.
According to the U.S. Census, Hawaii's Latino population grew nearly 40-percent over ten years.

There were close to 130,000 Hispanics living across the state last year, up from nearly 88,000 in 2000.
Most of the Latino's that live in Hawaii are former military members.
Also, Filipinos surpassed Japanese as Hawaii's largest Asian group.
"Hawaii becomes a very attractive for many people outside the Philippines being one," said Noel Kent, an Ethnic Studies professor at the University of Hawaii. "If you look at the situation in the Philippines, the economic political instability, the movement that many Filipinos out of Philippines to seek greener economic pastures. This is part of a long pattern we see in the Philippines so its not surprising."

Ben Cayetano

Kas impablaak ti Star-Advertiser itay nabiit, impakdaaren ni dati a gobernador iti Hawaii Benjamin Cayetano ti panagkandidatona a para mayor iti siudad ti Honolulu itoy masungad nga eleksion.

Segun iti naangay a komperensiana, nadakamat: “Cayetano spoke of his desire to end the Honolulu rail project as the motivation for coming out of retirement to run for Honolulu’s top job.

“I believe that projects built by our city or state should be designed so they are consistent with our core values – our relationship to our environment, to each other and to the culture that binds us together as a people. The $5.3 billion rail project does not cut it,” said Cayetano. “This is not the legacy I want left to future generations. It is irresponsible for us to burden them with huge debt and a city whose beauty is scarred by a wall of concrete snaking along its waterfront, running over ancient burial sites. Our future generations deserve better.”

Mainaig iti panagkandidatona, adda dagiti plano ni Cayetano “to deal with the huge costs associated with upgrading and maintaining Honolulu’s sewer and water system”.
Segun ti naipablaak a damag, nainaganan dagiti sumaganad a mangbukel ti naporma nga advisory committee iti kampaniana kas kada dati a gabinete ti siudad ken administrador nga ipanguluan ni Sam Callejo.

Kaduana da Toy Arre, nagpaay iti administrasion ni nagmayor Frank Fasi, Ron Lim, kameng ti gabinete ni nagmayor Jeremy Harris, Rey Graulty, nagrepresentante idi 1982-1986, nagsenador idi 1992-1996. Nagpaay nga Insurance Commissioner idi 1997 -1999,iti administrasion ni Cayetano, nagpaay a hues Circuit Court babaen iti panangdutok met la ni Cayetano. Walter Heen, natenneb a public servant, nagpaay Federal and State judge, dati a U.S. Attorney, dati a Chairman of the Democratic Party of Hawaii, dati a kameng iti Office of Hawaiian Affairs ken iti Honolulu City Council. Charlyn Honda Masini, nabaknang ti padasna iti tay-ak ti media ken TV kas producer/editor.

Makasango ni Cayetano ti agdama a mayor Peter Carlisle ken naginterino a mayor Kirk Caldwell.

Pabor da Carlisle ken Caldwell iti rail transit idinto a kontraen ni Cayetano.
Awan pay ti nakaabakan ni Cayetano kadagiti puesto ken kampaniana iti politika idi timmapog idi nasapa a 70’s. Nagdiputado, nagsenador, iniggamanna ti kabilgan a Ways & Means Committee iti senado, nagteniente gobernador iti administrasionda ken ni John Waihee. Nalpasna ti walo a tawen a gobernador iti Hawaii kas ipalubos ti Hawaii State Constitution, 1994-2002. Isu ti umuna a Filipino a nagpaay iti kangatuan a saad iti turay. Anak ti maysa a sakada manipud iti Urdaneta, Pangasinan.

No mapagasatan ni Cayetano itoy a kandidaturana a para mayor iti Honolulu babaen ti panangitag-ay dagiti adda iti kampamientona ken ti botante a mangsuporta kenkuana, isunto ti umuna a Filipino a mayor daytoy a siudad.

Dagiti nagpaayen a mayor iti Hawaii iti nadumaduma a County, mairaman da Hon. Eduardo Malapit, Kauai, Hon. Lorraine Rodero Inouye, Big Island, Hon. Claro R. Capili, Sr. Maui, Acting Mayor.

Ditoy Hawaii, maangay ti eleksion primaria no Agosto 11, 2012; Nobiembre 6, 2012 ti eleksion heneral iti entero nga America.

Sunday, January 29, 2012

MAIKA TALLOPULO KET LIMA A TAWEN TI ILOCOS SURIAN ASSOCIATION OF HAWAII

TALDIAP TI ILOCOS SURIAN ASSOCIATION OF HAWAII [ISAH] TI MAIKATALLOPULO KET LIMA NGA ANIBERSARIONA

Amado I. Yoro

Apagisu a tallopulo ket lima a tawen ti Ilocos Surian Association of Hawaii ita a Pebrero 2012.

Nabangon idi Pebrero 27, 1977 babaen iti 22 a tattao a nangibagi iti nadumaduma nga ili iti Ilocos Sur kas kada Manuel Cabacungan, Fred Saludes, Pacita Saludes, Amado Yoro, Sinait; Francisco Ugale, Bert Ugalino, Mike Ulibas, Francisco Ponce. Magsingal; Leon Flores, Sta Catalina; John Quiocho, Elvin Quiocho, Julio Quiocho, Jr., Caoayan; Peter Aduja, Felipe Abinsay, Jr., Mario Albalos, Vigan; Ernie Cardenas, Santa; Macario Manzano, Narvacan; Art Perez, Sta Maria; Johnny Villanueva, Candon; Mel Europa, Annie Lugmao, Sonia Lugmao, San Esteban.

Dagiti immuna nga opisiales a pinagsapata ni Consul Purisimo de Peralta idi Marso 27, 1977 idiay Holiday Inn-Airport da: Atty. Peter Aduja, presidente; Mel Europa, umuna a bise; Pacita Saludes, maikadua a bise; Annie Lugmao, sekretaria; Francisco Ugale, tesorero; Mario Albalos, katulongan a tesorero; Amado Yoro, auditor; Mike Ulibas, manarawidwid; Ernie Cardenas, Bert Ugalino, Francisco Ponce, public relations officers; Elvin Quiocho, Jun Abinsay, Johnny Villanueva, sarhento de armas. John Quiocho, mamagbaga.

Ania ti signipikante ti selebrasion ti ISAH itoy a Pebrero 2012?

Saan a makideman dagiti dua a matami ti kinapateg ti Pebrero 27, 1977. Nasiputanmi, wenno naikuyogkami ti panagdaliasat ti ISAH kadagiti agingga kadagitoy nga aldaw. Imbunga dagiti adu a nagtitipon a pampanunot ken gandat ti pannakaitaray ken pannakaitag-ay ti kinaasino ti ISAH. Saan a mailibak, adda met dagiti dalluyon, ti ugot ken atab, ngem gapu kadagiti agtitinnulong nga ima, ulo ken kakuykuyog ti kuarta, nupay saan amin a gannuat ket balligi, ngem adu dagiti balligina a taliawen ken bigbigen itoy nga anibersariona.

Nagsisnnublatan dagiti presidente ti pannakatipon ti ISAH. Adda bukod nga estilo, wagas ken panangiturong tunggal maysa. Ni Danny Villaruz, tubo ti Rancho, Santa, Ilocos Sur ti agdama apresidente.

Sakbay a nagpresidente ni Villaruz, bigbigentayo dagiti adu a proyekto nga inyusuat ken inaramid ti ISAH.

Pakontes ti Miss Ilocos Surian; Cultural presentation, Sports Festival, pannakaaramid ti opisial a logo, pannakaikamengna iti OFCC/UFCH, kdpy.

Umuna a Miss Ilocos Surian ni Deborah Obrero, simmaruno da Carol Cortes, Alma Alonzo, Florence Cabrera, Ann Cabreros.

Saan a panangbagkat ti bukod nga ubet, maysa ti ISAH kadagiti kaaktibuan a gunglo iti komunidad ita aglalo kadagitoy las-ud ti sangapulon a tawen nga idauluan ni Danny Villaruz. Maysa daytoy a gunglo a nakipagbangonan toy nagsurat sipud simmangpet iti Hawaii idi Hulio 1971. Naisigud iti komunidad kas iti Sinaitenians of Oahu ken ti Gumil Hawaii.

Taldiapantayo ti agdama a komunidad. Kasla tay kunak a panagmumula iti saluyot tapno adda dagiti marka ti kaadda ni Ilokano iti Hawaii. Nakairuamantayo ti ‘tagnawa’ wenno ‘tinnulong’ tapno maitag-ay ti gannuat a mangidur-as ti kinaasinotayo a Filipino, aglalo kadagiti padatayo a naggapu iti Ilokandia.

Napaaytayo man kadagiti dadduma a gunglo a nakipagbangonan gapu iti nadumaduma a rason a saanda a nakapaglayag iti nawatwatiwat a taaw. Ti adatna no dadduma, adda dagiti gundaway a gundawayannaka ti sabali ket agparang a sika ti dakes ket isu ti pudno. Ngem iti sabali a bangir, makapabang-ar ti rikna no kadagiti dadduma ket makita ida a naaktibo kas iti Annak Ti Sinait iti Hawaii, Antonio Ipalari, presidente; Sinait National High School Alumni Association of Hawaii, Davelyn Ancheta Quijano, presidente; Vigan Association of Hawaii, Tessie Aganon; Gumil Oahu, Sandy Lasquero, presidente, kdpy.

Angayen ita a Pebrero 7, 2012 ti kada dua a tawen nga eleksion. Sagudayen ti paglintegan ti ISAH mainaig iti eleksion, nasken a ti maysa a nominee wenno agpapili iti puestona ken aktibo a kameng iti unit organizations a kameng iti ISAH. Nasken a nabayadan ti unit organization ti annual membership due iti tesoreria. Saan nga ad-adu ngem lima a delegado ti aggapu iti unit organization iti pannakaangay ti eleksion. Masapul a presente ti nominee tapno maidatag iti election committee.

Mabalin dagiti situtugaw ti agpailayon iti isu met la a puesto no isu ti kayatda. Kas iti nabaliwan a paglintegan ti eleksion, makapagpailayon dagitoy a situtugaw ken agserbida iti saan nga ad-adu ngem sangapulo a tawen, ngem nasken nga aglasatda iti kada eleksion iti tunggal dua a tawen.

Dagiti agdama nga opisial ti Ilocos Surian Association of Hawaii: Danny Villaruz, presidente; Maria Etrata, umuna a bise; Estrella Pada Taong, maikadua a bise; Loida Alimboyoguen Yamamoto, recording secretary;
Davelyn Ancheta Quijano, Corresponding secretary; Rose Sabangan, tesorera; Lina Mercado, katulongan a tesorera; Lynne Gutierrez, auditor; Alice Castaneda, katulongan nga auditor; Bernadette Fajardo. Antonio Ipalari, PRO

Sarhento de armas da: Art Abinsay, Philip Alcain, Cesar Fajardo, Al Sabangan, Paul Taong

Mamagbaga da: Felipe P. Abinsay, Jr., Ben Cabreros, Romy Cachola, Pio Enrico, Louie Funtanilla, Ted Saribay, Charlie Y. Sonido, MD, Carlito Soria, Ignacio Torres, MD, Amado I. Yoro

Dadduma a proyekto ti ISAH: Mrs. Ilocos Surian contest Nancy Clemente Luat, Helena P, Davelyn Quijano.

Partisipasion iti Filipino Centennial Celebration 2006; Filipino Fiesta Parade idi May 10, 2008; Float Committee a nangiladawan kadagiti immuna a First 15 Filipino Sakada : Elias Yoro - Sinait; Philip Alcain - Vigan; Ruben Gutierrez - Magsingal; Louie Funtanilla - Narvacan; Mel Calpito - Cabugao; Al Sabangan - Cabugao; Danilo Basconcillo - Santa; Dr. Perfecto Vera Cruz - San Juan Lapog; Elpidio Antolin -San Juan Lapog; Amado Yoro- Sinait; Art Abinsay – Vigan.

Saan a paudi ti ISAH a mangyusuat wenno tumulong kadagiti fundraising drive nga agpaay kadagiti biktima ti kalamidad pakaibilangan ti Typhoon Feria, Filipino Community Center, OFCC/UFCH Community Forum, Minority Organ Tissue Transplant & Education Program [MOTTEP], programa ti Institute of Human Services [IHS] iti feeding the homeless, Adopt a Hwy, Hawaii Food Bank, dadduma.

Kangrunaan ti Medical Mission nanipud tunggal Disiembre 2005, 2007, 2009 ken 2011 kadagiti nadumaduma nga ili iti Ilocos Sur ken Ilocos Norte.

Adda Ilocos Sur Idol; GILAS, pannakasangaili da hosting Senador Jinggoy Estrada ken SPM Zuriel Zaragoza idi Mayo 22, 2008 – Empress; Green Revolution Contest, Best Decorated house iti paskua.

Tema wenno slogan ti ISAH: “Working Together to Rebuild our Communities Here and Our Homeland”

Dagiti nagpresidente: Peter Aduja, John Quiocho, Mario Albalos, Dr. Sid Villafuerte, Peping Billena, Rey Custodio, Ben Cabreros, Julio Quiocho, Jr.

Kaudian ken kabaruanan a proyekto ti ISAH ti pannakabuangay ti “The President Elpidio Quirino Humanitarian Award” a mangbigbig kadagiti kameng ti ISAH ket dagiti dua a kangrunaan nga awardees da Dr. Charlie Yadao Sonido ken dati a representante Jun Abinsay a napadayawan idi Agosto 27, 2011. Kas ninamnama, balligi ti imbunga dayta a proyekto ket manamnama a maaramid daytoy a regular a proyekto ti ISAH.

Adu ti annak ti Ilocos Sur iti agnaeden iti Hawaii ket adda dagiti naballigi iti nadumaduma a tay-ak a pakairamanan iti edukasion, ekonomia, gobierno, politika, siensia, medisina, literatura ken kultura, publikasion, warnakan, negosio, radio, media, sports, ken adu pay.

Kodus to ISAH. Ituloymo ti aglayag !

Thursday, January 26, 2012

PANAGSUBLI: DUA A TALDIAP

PANAGSUBLI: Taldiap Uno


Amado I. Yoro

[Ket taliawek ita
Tugot
Ramut
Dapan
ti ubing
a tumaytayab
kas iti sallapingaw
agampayagda
met a kas iti tuwato
iti law-ang
ti init
a sumsumged.]


Dayta kinaagtutubo
Nga isem
Dagiti kasingin ti sutil
Wenno sariwawek sirmata
Ti panagbaniaga
Iti isu met la nga init
Riniwriw a darepdep
Nailaga met latta ti dismaya
Wenno karit
A mangsuba ti allon
Dagiti kumalatkat
A sirmata
A balangat ti balligi
Adtoy: taliawek ti puon
Dagiti ipapanaw ti inkur-it
A binatog
Iti ungto ti panagbirok
Ti ramutko
Ti kinasudi a saan nga aglumen
Daydi indayon
Ken duayya
Umayakto manen
Iti sabali a pannakainaw-pannakasikog
Iti maysa a pannakaipasngay!


Bannawag Marso 15, 2004 panid 14



=====00000======

PANAGSUBLI: Taldiap Dos

Panagsubli itoy a dagidagi

Nabirokak man ken saan ti kinaasinok
ungto ti panagbirok ken panagtawataw
Adtoy: subliak ti ramutko iti kinasudi a
saan nga aglumen daydi indayon ken
dagidagi ti duayya ken panagkansion
ti tudo ken dagiti sabong.
Adtoyak ita iti sabali a
pannakainaw-pannakasikog
Iti sabali a pannakaipasngay!

Nagkupas kadi ti tugot
Naugotan kadi ti ramut
Ti ammok, magna latta daytoy a dapan
Iti sabali a panagubing ken kinaagtutubo
Dagiti agkabannuag a panagem

Subliak a sirayen ti tumaytayab
Ngatuen ti Pikkan kas iti sallapingaw
agampayagda latta uray dagiti tuwato
iti law-ang ti init a sumsumged.

Dayta kinaagtutubo nga isem
Dagiti kasingin ti sutil
Wenno sariwawek sirmata
Ti panagbaniaga
Iti isu met la nga init
Riniwriw a darepdep
Nailaga met latta ti karit
A mangsuba ti allon
Dagiti kumalatkat a sirmata
A balangat ti balligi
Adtoy: taliawek ti puon
Dagiti ipapanaw ti inkur-it a binatog
Ket dinto met latta magawidan
Ti segga ti malem
Iti ungto ti panagbirok

Daytoy ti indayon
Ken duayya ti ipapanaw
No agkidemen ti rabii.

Wednesday, January 25, 2012

UPPAT A MUSIKERO A FILIPINO TI IMMUNA A SIMMANGPET ITI HAWAII IDI 1888

UPPAT A MUSIKERO A FILIPINO TI IMMUNA A SIMMANGPET ITI HAWAII 120 A TAWENEN
TI NAPALABAS


AMADO I. YORO

Uray nalpasen ti selebrasion ti 100 years anniversary ti kaadda ni Filipino iti Hawaii, ken iti nagpaay ti biang a maysa kadagiti 15 a kameng, diak latta mamingga a mangsuksukisok ti dadduma pay a napateg nga estoria ti kaadda dagiti kadaraan ditoy. Kas inrugikon iti ur-urnosek a koleksion a pinauluak iti “FIRST OF THE FIRST FILIPINOS” nga inrugik pay la idi [1982-1986] a kaaddami iti Hawaii Filipino News kas Ilokano Editor, iti panangiturong ni nag-Ambassador Juan C. Dionisio, Sr., ken ni Francisco Ugale. Ket uray kadagitoy ket itultuloymi latta.

NO MAIKKAN TI SIGNIPIKANTE TI ISASANGPET DAGITI IMMUNA NGA UPPAT A MUSIKERO A MAIBILANG KAUNAAN ITI HAWAII, apagisunto a 120 a tawenen ti sangpet dagitoy uppat a musikero intono Disiembre 2008.

Daytoy sumaganad a research, wenno paset ti agtultuloy a panagsuksukisokmi, natakuatanmi dagitoy.

“The very first Filipino to make Hawaii their home in December 1888 were group of 4 musicians, namely: B. Jose Lebornia; Francisco delos Santos; Geronimo Inocencia; and Lazaro Salamanca, immediately joined the Royal Hawaii Band.”

FILIPINO MIGRATION WAVES

Based on research: [as of Mar. 22, 2008] from FilCom Center Displays about Immigrations [Sources: Hawaii State Archives, Dean Alegado Oral history Collections]

Amado I. Yoro/3/22/08

Here are some very important information:

• Migration Waves
• Before the First Wave: The very first Filipino to make Hawaii their home in December 1888 were group of 4 musicians, namely: B. Jose Lebornia; Francisco delos Santos; Geronimo Inocencia; and Lazaro Salamanca, immediately joined the Royal Hawaii Band. After the overthrow of Queen Lili’uokalani in 1893, Jose Lebornia joined the Hawaiian Nationalist and formed the National Band which he toured throughout the US.
• First Wave: Sakadas Between 1906-1946 to Kauai, Oahu, Maui, Big Island came from the Ilokano speaking provinces in Northern Luzon. In Hawaii, Filipino camps were established in sugar plantations on Oahu including Ewa, Kahuku, Waialua and pineapple plantation in Central Oahu.
First Wave: Who Came and How Many: THE FILIPINO PASTORS. The Hawaii Board of Mission invited and encouraged the development of a Filipino mission among the early plantation workers. Among the FIRST PASTORS
o Rev. Vidal Lining [1910] for Filipino Methodist Church – Pahala, Big Island
o Rev. Mauricio Valera [1921] for Filipino Congregational Church – Hilo, Big Island
o Rev. Pedro Racelis [1921] for Filipino Congregational Church – Papa’ikou – Big Island.

OTHER PASTORS
• Rev. Emeterio Centeno [1920] for Filipino Congregational Church – Puunene, Maui
• Rev. Braulio Makapagal [1920] for Filipino Congregational Church – Lahaina, maui
• Rev. Jacinto Runes [1923] for Kekaha Filipino Methodist, Kauai
• Rev. Catalino Cortezan for Filipino Congregational Church – Koloa, Kauai
• Rev. Venancio madayag [1929] for Filipino Congregational Church – Ewa, Oahu
• Rev. Flaviano Santa Ana [1910] for Filipino Methodist Church – Waipahu, Oahu

One of the most well known was Rev. Emilio C. Yadao, born in Sinait, Ilocos Sur in 1903. Yadao graduated from Union Theological School in Manila in 1925. Hawaiian Board of Mission invited Yadao to Hawaii in 1927 to serve as a pastor of Filipino Congregational Church in Waialua, Oahu. Then he was transferred to Paia, Maui, and served many years, then moved to serve as pastor at the Filipino Congregational Church in Hilo, Big Island. Married to Librada Guerrero and have four children: Emilia, 1923; Elias, 1925, the father of former KGMB TV journalist and film producer Elisa Yadao; Estrella, 1926 and Lawrence, 1930. [Source: Dean Alegado Oral History Collection]

• Second Wave: Post WWII to early 1960
• Third Wave: Newly Arrived began in 1965



DAGITOY MET TI URNOS DAGITI 15 NGA ILOKANO A SAKADA A NAGLUGAN ITI SS DORIC IDI DISIEMBRE 20, 1906.

Naawagan iti “The Oath To Inward Passenger List” iti panagsasaganad dagiti numeroda:

From 1-9 – Chinese
From 10 to 24 – First Filipino Sakada, name and respective age
Number –Name –Age- Civil status
10- Martin de Jesus = 22 - single
11- Mauricio Cortez = 21-single
12-Cecilio Sagun = 27 – married
13-Marciano Bello = 28 –single
14-Filomeno Rebollido=30- single
15-Apolonio Ramos = 26- single
16-Francisco Gironella = 18-single
17-Antonio Gironella =14-single
18-Prudencio Sagun= 28-married
19-Celestino Cortez =19-single
20-Emiliano Dasulla=26-married
21-Julian Galmen=20-single
22-Simplicio Gironella=56-married
23-Vicente Gironella=19-single
24-Mariano Gironella=23-single

A. F. Judd Report December 1906 – HSPA
Simplicio Gironella is the father of Antonio, Francisco, Vicente, and Mariano


25 and up were Japanese

=====00000=====
The Filipino Immigrations:

Prior to December 20, 1906, it was learned that recent historical discoveries claim that the earliest Filipino came to the United States way back in 1765 when a group of Luzon “indios” working as slaves in the Spanish Galleon Trade jumped ship and settled in the bayous of Louisiana” (Milkfist In Brackish Water/Bangus” by Rev. Fred Vergara.

“The first recorded settlement of Filipinos in America dates way back to 1763 when Filipinos aboard Spanish galleons jumped ship in New Orleans and fled into the bayous of Louisiana” (Filipino Chronicle Editorial March 1, 2001)

Andrew Lind mentioned in his book “Hawaii’s People” that there were 5 Filipinos came to Hawaii in 1853 as a cook, musicians. They were scattered in the different neighboring islands”

Reverend Fred Vergara added that: “Filipinos can serve as “bridge person” in America’s emerging new pluralism. Filipinos and other Asians share a common geographic origin in the Asia-Pacific basin. Filipinos and Black share a common colonial history from Spain. Filipinos and Black share a common experience in slavery and oppression. Filipinos and Native Americans share a common religious heritage and indigenous belief in environmental spirits.

Filipinos are heirs of over four centuries of Christian culture and traditions from 1521 to 1898 on the Spanish colonization.

The Hawaii Sugar Planters Assn (HSPA) had decided to extend the recruit to the Philippines, its official representative A. F. Judd went to Manila, and had recruited the first 15 Ilokanos, all males boarded into SS Doric first landed in Honolulu port on December 20, 1906 then proceeded to Ola’a Plantation at the Big Island.

These 15 males were:
1. Antonio Gironella, 14
2. Francisco Gironella, 18
3. Vicente Gironella, 19
4. Celestino Cortez, 19
5. Julian Galmen, 20
6. Mariano Cortez, 21
7. Martin de Jesus, 22
8. Mariano Gironella, 23
9. Apolonio Ramos, 26
10. Emiliano Dasulla, 26, married
11. Cecilio Sagun, 27, married
12. Prudencio Sagun, 28, married
13. Marcelino Bello, 28
14. Filomeno Rebollido, 30
15. Simplicio Gironella, 56, married
(Simplicio Gironella was the father of Antonio, Francisco, Vicente, and Mariano Gironella)


[Source/Reference: Amado Yoro’s First of the First Filipinos – Oct 10, 2002 Iluko.Com]

AMADO YORO AS APPOINTED COMMISSIONER TO THE FILIPINO CENTENNIAL CELEBRATION COMMISSION 2002-2006

Background Sakada Experience by Amado


Pakaidayawak unay ti pannakapilik a maysa kadagiti 15 a komisioner iti pannakaisagana ti Centennial Celebration:

“Kayatko a nasayaat ti rubuat iti pannakaisagana ti selebrasion daytoy a sentenario. Maminsan la a mapasamak daytoy iti las-ud ti sangagasut a tawen. Ket kas gundaway ken napateg a pagrebbengak a kas maysa a komisioner, impakaunakon kada Chairman Elias Beniga ken ni Jake Manegdeg a vice chairman, Rep. Abinsay for considerations dagiti sumagnad:

THINGS TO DO: AGENDA
 Allocate a Budget reasonable for media publicity and public relations purposes
 Request for $1 million grant, federal state and municipal, or nonprofit organization monies
 Search for 100 Sakada of the Century, preferable the living sakada, but consider a posthumous award.
 Find sources of 100 Narra Trees
 Find/appoint/assign writers to do interview at least 5-10 Living Sakada
 Survey a preferable locations ti plant the Narra trees (one done at FilComCenter)
 Survey/find a place to erect a Sakada Statue
 Consider to erect a Shrine/Statue
 Give vital role of Knights of Rizal
 By invitation, consider to bring outside cultural group of entertainers especially from Gumil group, Choir, professional groups, Cultural Group, others outside Hawaii, including the Philippines, preferably those with current and with a multi-entry visas, but open for any professional such as media, cultural, entertainer, arts, singers, dancers, musical experts, etc, provided, however, a reasonable or no financial obligation is required from FCCC.
 Consider to extend an invitation to media people in the observance of the centennial celebration, also the people in government from the Philippines provided that no financial obligation from FCCC
 Consider to erect or improve the Port Salomague, Cabugao, Ilocos Sur as a historical immigration departure port in Ilocos
 Survey/find the “MOST PROMINENT, DISTINGUISHED AND OUTSTANDING FILIPINO FIGURE’” for a street naming or building or municipal, political structure
 Establish a Year-round schedules of events/meetings
 Creation a Website
 Creation of a SubCommittees, with Chair. Co-Chairs and members
 Committee and subcommittee assignments
 Produce/print official business cards and letter head and stationeries
 Video and Film production
 Press releases and write-up informational materials
 Establish contacts with various media publicity outlets: Bannawag, Ilocos Times, Rimat, Tawid, Saringit, Philippine News, Philippine Maui Waves, KNDI Radio, other radio stations/TV stations, Iluko.Com, others




Saanak nga eksperto ngem saanak met nga agdadamo iti isyu dagiti sakada kas paneknekan dagiti pannakaisangalko kadagiti napateg a puesto:.

• Idi 1980-81 a pannakaisagana iti maika 75th Anniversary iti Filipino Immigration, nakigamulo, nagpaayak a kas Publicity Chair iti United Filipino Council of Hawaii nga ipanguluan ni Pete Ramos.
• Idi 1986 a pannakaselebrar ti 50th anniversary dagiti 1946 Sakada, kas kameng iti Hawaii State Board of Registration babaen iti panangdutok idi ni gobernador George Ariyoshi, ken agdamaak idi a Chairman ti UFCH Publicity, kas maysa a nakipagbuangay iti 1946 Sakada Celebration Committee nga impanguluan ni Cisco Ugale, agdama idi a Publisher iti Hawaii Filipino News, a siak met la ti Editor ti Santak, ti Iloko Supplement ti HFN, ken nagbalin a pangulo ti Publicity ti 50th Anniversary 1946 Sakada Celebration Committee, siak pay nagtestigo iti HR 358 a gakat ni Rep. Romy Cachola a mamagkabsat ti probinsia ti Ilocos Sur ken Hawaii, isuda ken ni Felipe Abinsay, Jr. (saan pay a diputado idi) ti nangidatag ti maysa a resolusion iti UFCH kombension idiay Kauai (1986) iti pannakabukel ti komite. maipapan iti selebrasion.
• Aktibo a timmulong iti 1986 Anniversary Celebration Committee a binukel da Gov. John Waihee III ken nagpaayan ni Felipe Abinsay a Co-Chair ti selebrasion.
• Idi .Setiembre 1999, isu ti nangisingasing iti pannakaplano ti pannakabukel koma ti Committee nga indatagna ken ni Edith Casamina Pascua nga agdama idi a presidente ti Oahu Filipino Community Council (OFCC).
• Idi Oktubre 2000, dinutokannak ni Edith Pascua nga Chairman ti Filipino Sakada Centennial Celebration Committee tapno maisagana ti Filipino Community Forum
• Idi Marso 2001, siak ti nangipresenta ti step-by-step process iti pannakaisagana ti selebrasion kas PRESENTER dayta a Filipino Community Forum a naangay iti Philippine Consulate General idi Marso 30, 2001.
• Idi Hunio 2001, malaksid a siak ti pangulo ti Nomination & Election iti OFCC Annual Convention a nanagay iti Hawaii Convention Center a nagatendaran iti aganay a 488 a delegado a nangibagi iti nadumaduma a gunglo Filipino iti Oahu, siak ti Chairman ti Filipino Sakada Centennial Celebration ti nangidatag iti naaprobaran nga OFCC Resolusion 2001-012 mainaig iti pannakaisagana ken pannakaplano ti selebrasion iti sentenario
• Idi Hulio 2001, iti United Filipino Council of Hawaii (UFCH) Annual Convention idiay Kauai, iti umasping met la a RESOLUSION a babaen met la iti panangidatagkobabaen iti telepono, email (saan ngamin a nakadar-ay iti naiduma a rason), a nangidanon iti Chairman iti Convention, ken ti Presidente ti UFCH, ken panangitalekko ken ni Eddie Agas, Sr. kameng ti komite ken agdama a presidente ti OFCC, naidatag dayta a RESOLUSION, ket babaen iti nasayud a panagtinnulong ti OFCC ken Big Island Filipino Community Council nga ipanguluan ni Mel Agag, Jr., pasado ti resolusion.
• Kaduak ni Jake Manegdeg a nangidatag dayta a resolusion ken ni Rep. Jun Abinsay. Manipud ditan, ni Rep. Abinsay metten ti nakakammo a nangidatag ken nangikampania idiay pagpandayan ti linteg.
• Sakbay ti hearing wenno pannakadengngeg dayta a resolusion wenno gakat, idi Marso, Abril ken Mayo 2002, kas pangulo ti Sakada Committee, nagtestigoak manen a kaduak da Danny Villaruz, presidente ti Ilocos Surians ken dadduma pay, naglasat iti Senado ken iti House of Representatives ti gakat, ket iti kamaudiananna, nagbalin a linteg iti ad-adda a naganna a kas (HRB 1942) wenno ACT 159.kas pinirmaan ni Gobernador Benjamin Jerome Cayetano idi Hunio 2001, ket nagepekto idi Hulio 7, 2002
• Itay Nobiembre 26, 2002, maysaak kadagiti 15 a komisioner a mangbukel iti FCCC a nadutokan ket agpatingga dayta a takemda aginggana iti Disiembre 31, 2006.

“Napateg kaniak ti sakripisio dagiti sakada. Immay ti apok a lakay idi 1926 a nagtrabaho iti kaunasan, nagawid idiay Filipinas sakbay a a bimtak ti maikadua a Gubat ti Sangalubongan.. Ket idi 1946 naisurot manen kadagiti nagluas iti Port Salomague, Cabugao, ket nagtrabaho manen a kas utility gasoline boy iti plantasion ti unas, Immay dinanon ti apok a baket iti simmaruno a biahe a nagluas ti Port Salomague, ket nagtrabaho a para pag-ut ti ruot iti babaet ti unas, ken nagbalin a labandera.”

“Dayta ti gapuna a nakaumayak met ditoy gapu ta kinawit ni Apok a lakay ti tatangko iti Pebrero 1971, ket simmangpetak met idi Hulio 30, 1971. Naisigudak iti komunidad nga awan ti sardeng. Kasta ti biagko iti Hawaii”

Monday, January 23, 2012

NI LARRY RAMOS RAMIREZ KEN TI OAHU FILIPINO COMMUNITY COUNCIL [OFCC] ADOPT A HWY PROJECT 2012

LARRY RAMIREZ KEN TI OFCC ADOPT A HWY PROJECT 2012


Saan nakaskasdaaw no balligi [manen] ti imbunga ti kaudian nga Oahu Filipino Community Council [OFCC] Adopt a Hwy Clean up project committee nga ipanguluan ni Larry Ramirez, a naangay idi Sabado, Enero 21, 2012.

“Maragsakanak ta balligi ti proyekto a nakipartisiparan da: William Cudal, Faye Cudal ken Jesse Pascual iti OFCC ken dagiti agtutubo manipud iti Farrington High School nga imbagian da Adriana Nichelle Jones ken Monalyn Appara ken Kalakaua Intermediate School nga imbagian da Raizza Pulido-Kalakaua Intermediate School, Regine Ramos, Bryson Lu, Jeffrey Bautista, Michelle Bonilla, Jasmine Santiago ken Michael Tran,” inyemail kaniak ni Larry.

“With our number we were able to cover from end to end
of Kalihi Street and collected bags of trash along the road. It
was fun, and it reminds me during my days in school dealing
with high school kids. Everything was observed properly, all the
youth signed the waiver. Safety first was our business of the
day. All of them kept their vest and gloves because they said
they like to attend again next time. I will email their names to
Fe [Velasco] so she can prepare their certificates of participation”.

Ni Larry ti maysa kadagiti kaaktibuan ita a director ti OFCC, Isu ti Chairman iti OFCC Special Projects a pakairamanan ti Adopt a Hwy, Hawaii Food Bank, Feeding the Homeless kas partnership project ti UFCH ken dadduma grupo. Dati a toy nagsurat ti pangulo ti UFCH Social Action ken co-chair iti OFCC Special projects nga impanguluan ni Gus Concepcion.

Malaksid a nasirmata ken adu met a napintas ken pampanunot nga aramiden ni Larry, saan a paudi kadagiti volunteer works iti komunidad. Opisial kadagiti nadumaduma nga organisasion. Kameng iti nadumaduma a komite ti OFCC kas iti Membership, Miss Oahu Filipina, Scholarship, Top Ten Outstanding Pilipino Students, kdpy.

Nagpresidente iti Ilocos Nortenians of America [INA]. Isu ti pondador ken agdama a presidente ti Ilocos Norte College of Arts and Trades Alumni Assn of Hawaii.
Idi Oktubre 2011 nga inallawat ni Larry daytoy a takem. Saankami a nagkedked idi dawatenna ti pannakidanggaymi a kas dati a pangulo. Gapu kenkuana ken gapu iti komunidad, aramidenmi met latta ti mabalinmi nga aramiden “to continue our service and commitment as a volunteer in our Mission Day Service” at best we can.

Taldiap ti adopt a hwy project:
Nagbalinen a regular a proyekto ti OFCC daytoy. Boluntario ti pannakipartisipar. Umay ti mayat a mangted ti tiempona. Limmasat kadagiti nagsisinnublatan nga administrasion ti OFCC a no saankami nga agriro idi taraudi ti 70’s. Kapigsana la unay idi 90’s ken 2002. Adu idi ti kameng ti OFCC. Ngem adda panawen idin a kimmapsut ti suporta ti OFCC, bimmaba ti bilang ti miembro. Nairaman a bimmaba ti partisipasion dagiti unit organizations, bimmassit met ti volunteers itoy a proyekto, banag a dandani inikkat ti Dept of Transportation, Highway Division ti ADOPT A HIGHWAYagsipud ta segun iti Volunteer Coordinator/DOT, adda panawen a pannakaliway ti komite kadagidin a tiempo.

Kas Coordinator ti Adopt a Hwy iti simbaan a pagkamengak, ken adda pay met la pannakinaigko iti OFCC, inkalikagummi a maisubli koma ti karatula a nakaimarkaan ti nagan ti Oahu Filipino Council iti agsipungto ti Kalihi St manipud iti Nimitz Hwy ken iti Kula Kolea Rd, a sanguanan ti Kalihi Elementary School. Dua a milia ti sakupen ti proyekto. Naisubli ken nagaktibo manen ti OFCC idi 2006 aginggana ita.

Saan la nga iti Oahu ti yan ti proyekto nga Adopt a Hwy.
Saan la met a ti OFCC ti adda proyektona a kastoy. Kas nangrugianmi iti community service and volunteering iti Lions Club International, daytoy idi ti dati a Weeful Project ti State of Hawaii.

Kadagiti napasiarmin a lugar iti Hawaii kas iti Kauai, Maui, Big Island, Molokai, Lanai, umuna a biroken dagiti matami ti karatula nga Adopt a Hwy. Saan a mapaay dagiti matami, banag a patienmi a saan la a dakdakami ti maawagan iti “para pidut ti basura” iti igid ti kalsada, banag pay a kasla pakaibabaan ti dayaw no adda agkuna: trash picker.

Adda pay dagiti dadduma a lugar a napasiarmin pakaibilangan ti Vancouver, Canada, Seattle, Kent, Washington, Virginia, Skagway, Juneau, Kitchikan, Alaska, Washington, DC., San Francisco, Los Angeles, Santa Barbara, Rancho, California, Navasota, Texas, plastado ti karatula: Adopt a Hwy a nakabaskag iti igid ti Freeway wenno highways.

Saan a panangbagkat ti bukod a tugaw, kas maysa a kaaktibuan a komite ti OFCC, adda pay dagiti tiempo a naawis a nakipartisipar pay ti sumagmamano a lehislador a pakairamanan da representante Joey Manahan, John Mizuno ken dati a representante Jun Abinsay.

Napadayawan met ti komite iti ititipon ni dati a Miss Hawaii Filipina Margaret Pascual ken nadumaduma a lider ken kameng ti nadumaduma a gunglo
Saan met a nagpaudi ti NATIONAL HONOR SOCIETY nga ipanguluan ni Vanessa Pulido iti Farrington High School ken padana nga agtutubo a pakairamanan da Dustin Borromeo, Josh Cabanero, Karl Cubangbang, Jhenna Garvida, Anessa Jones, Brian Lu, Ryan Mandado, Tere Ann Membrere, Von Uisa.

Maangay ti ADOPT A HWY Clean up iti tunggal tallo a bulan.
Pagyamananmi dagiti sumaganad: Art Abinsay, Eddie Agas, Sr., Philip Alcain, Franklin Borromeo, Cleo Bala Casino, Franco Casino, Gus Concepcion, Louie Funtanilla, Ruben Gutierrez, Johnny Idica, Antonio Ipalari, Mario Palma, Jesse Pascual, Jessie Ponce, Ador Quijano, Larry Ramirez, John Ramos, Al Sabangan, Larry Ramirez, John Ramos, Danny Villaruz, dadduma pay.

ALOHA A’INA EARTH Day da, Jean Jeremiah, Gil Penaranda, Fe Velasco, Mario Palma, Eddie Agas, Ben Cabreros, Jesse Pascual, Philip Alcain, Lynne Gutierrez, Connie Ramirez, Larry Ramirez, Kathrina C. Velasco

Itoy a tawen, kinuna ni Larry nga agpartner ti Special Projects ken Youth Task Force committee nga ipanguluan ni Fe Velasco, umuna a bise presidente ti OFCC tapno agtinnulong dagitoy a mangidalan ken mangisagana ti naun-uneg a kaipapanan ti leadership development ken ti panagbalin dagitoy nga agtutubo a lider iti masakbayan. Nawada ti sirmata ken arapaap ni Velasco iti pannakatulong kadagiti agtutubo a matubay kas nalinteg ken mapagtalkan a kameng iti komunidad ken sanggir ti masakbayan.

Sunday, January 8, 2012

LIA

LIA
[Angelia Campos Paguirigan Yoro Balcita: Enero 1, 2012]


Simmangpetka a sagut ti umuna nga aldaw
Ti panagdaliasat, kaduaka a mangsurot ti dana
Ti pannakigasanggasat da kabsatmo a CJ Boy,
ni Maria Caridad nga inam
Ken ni Abraham nga amam

Sinungbatam ti gumaygayebgeb a pammasungad
Ken panaguray iti dumaldalinesnes a segga
Iti isasangpetmo iti nakurapay ngem natalimeng
A taeng a binuniagak idin iti paraiso
A sinangpetan ti inam.
Ditoy met la a taeng, iti isu met la a laem
Ti nakanggak iti ibit ti maladaga a namalugatan
Ti inam
Ipalubosmo ngarud nga ubbaennaka ni Mama Oyya
Iti takiagna rinaem ti dungngo a kas dungngona iti inam
Sagutnaka ni Apo Dios iti isasangbaymo
Kantaankanto iti duayya ni ayat
Ragsak, kappia, talna,
Bay-am a mapusek ti taeng iti ibit
Ti katawa, ti garakgak a ray-aw ti taeng
Lemmesendanto ti liday
Ti kaaddam, isu ti ragsakmi
Iti naunday a panagpasungad
Ket datayo amin ti magna
Iti nawatiwat a panagdaliasat
Iti birbirokentayo a kaibatogan.

ADTOY TI AYAMUOM ITI RAWIS TI BULLALAYAW

Adtoy ti Ayamuom iti rawis ti bullalayaw

Amado I. Yoro
Ewa, Hawaii, USA
Indengam ti angin
ti maipalais a kansion
dagiti agbukar a sabong
allingagem ti karayan
ti agusna ti pakasaritaan
ti nakayanakan

denggem, wen, denggem
ti tudo: surnadanna ti lagip
ti nadaeg a pakasaritaan
iti arubayan ti dadapilan
kitaem ti bullalayaw
ti maris ti kappia
ti anges ti namnama
a mangibukra ti agsapa
dagiti arapaap ti biag

tenglem ala, tenglem
ti anges
kebbakebba ti darikmat
adtoy ti ayamuom
ti sabong
iti rawis ti bullalayaw

Angelia Campos Paguirigan Yoro Balcita, my second grandchild arrives

My second grandchild Angelia Campos Paguirigan Yoro Balcita was born on Januray 1, 2012 around 4:40 AM just after the midnight separating December 31, 2011 and January 1, 2012.

Lia is her nickname. Her mother's name is Cherly Lei Campos Paguirigan Yoro, I called her Lei as her nickname. Lia's father is Abraham Balcita formerly from Baguio City. I called him Jun. Jun and Lei got married in February 2011 by Judge Reynaldo Grualty.

Lia arrived earlier than due date first week of February 2012.

CJ is my first grandchild boy.

I felt so great to have grandchildren. Good to see a growing family and live in the same roof. Our family is very intact.

I considered Lia's arrival at new year's day is a GOD'S GIVEN GIFT to our family. My wife Gloria was so happy and grateful. We are all happy together - in love, in understanding, in hope, in happiness, in joy, in prayer.

Thank you.